bičiulis — bičiùlis, ė smob. (2) 1. Ar kas su kitais turi bendrai bites: Su kuriuomi bičiuliauni, vadinas bičiùlis J. Bičiùliai – draugai pry medaus Klm. Nieko nebus svetimo – vieni bičiuliai ir tamsta; penki yra auliai, prie kiekvieno vis kiti bičiuliai … Dictionary of the Lithuanian Language
lysti — 1 lysti, ta, o intr. K, Ms; SD27 darytis liesam, liesėti: Ligoniai lysta, silpsta rš. Pavydelninkas lysta, kad kiti riebėja, o serga, kad kiti sveiki yra rš. Telystai (telysta) žirgelis po pūdymelį D51. ^ Bėga vilkas – tunka vilkas, stovia vilkas … Dictionary of the Lithuanian Language
pavydulninkas — ( nykas), ė smob. žr. pavydelninkas: Kai moteris ilgai vaikų nesulaukia, apie tokią kalba, kad ji „užkerėta“, „kitos moters – pavydulnykės pagadinta“ rš … Dictionary of the Lithuanian Language
pavydėti — pavydėti, pavydi (pavydžia, pàvydi), ėjo intr. 1. SD443, R, K jausti kartėlį, apmaudą dėl kieno nors pasisekimo; gaivališkai norėti turėti pačiam, ką kitas turi: Pavydelninkas pavydi kitam J. O jūs bėdžiui man kąsnelį tokį pavydit K.Donel.… … Dictionary of the Lithuanian Language
vydėti — vydėti, vydi (vydžia), ėjo intr. K, KŽ, DūnŽ; N 1. jausti apmaudą, kartėlį dėl kieno nors pasisekimo, gerovės: Pavydelninkas vydėte pavydėjo man gerų arklių J. An manę žmonės kalbėjo, jaunai vydėjo LTR(Al). 2. gailėti, šykščiam būti: Mes nevydam … Dictionary of the Lithuanian Language
įšnairėti — 1 įšnairėti, ėja (į̃šnairi J), ėjo intr. FrnW šnairomis įsižiūrėti: Pavydelninkas ant tavęs įšnairėjo, t. y. įsižiūrėjo J. šnairėti; įšnairėti … Dictionary of the Lithuanian Language